Kriptovaliuta islame: Haram ar Halal?
Data: 04.06.2024
Kriptovaliutų technologijos integravimas į pagrindines nuostatas išplėtė jos įtaką islamo visuomenėms, todėl kyla klausimų dėl jos suderinamumo su šariato principais, vadovaujantis Koranu. Diskusijos sukasi apie tai, ar kriptovaliutos gali būti laikomos priimtinomis („halal“), ar laikomos neleistinomis („haram“). Tebevykstančios diskusijos apie kriptovaliutų suderinimą su islamo vertybėmis dar neturi pateikti galutinio atsakymo. Šiame straipsnyje CryptoChipy pateikia įvairias perspektyvas šia tema.

Kripto Halal paskelbimo iššūkiai

Štai keletas pagrindinių priežasčių, kodėl tam tikros islamo bendruomenės grupės mano, kad kriptovaliutos gali būti „haram“. Šis sąrašas nėra baigtinis, tačiau išryškina pagrindinius nesutarimus.

1. Susirūpinimas dėl palūkanų ir pelningumo

Pagal šariato įstatymus tikimasi, kad valiutos bus kaip priemonė keistis prekėmis ir paslaugomis, negaunant pelno. Kriptovaliutos, dažnai palyginamos su akcijų rinkomis, yra spekuliacinis turtas, kuriame vartotojai gali paskolinti žetonų ir kaupti palūkanas. Ši praktika prieštarauja islamo draudimui uždirbti palūkanas.

Bitkoinas, defliuojantis ir negeneruojantis palūkanų, dažnai laikomas viena iš halaliausių kriptovaliutų. Monetos, veikiančios pagal darbo įrodymo modelius, paprastai nekaupia palūkanų ir gali būti priimtinos musulmonams, besilaikantiems šariato principų.

2. Ryšys su didelės rizikos ir draudžiama veikla

Kriptovaliutų nepastovumas jas suderina su spekuliacinėmis investicijomis, panašiomis į azartinius lošimus, o tai islame griežtai draudžiama. Be to, kriptovaliutų kazino augimas dar labiau sustiprina ryšį tarp kriptovaliutų ir lošimų. Islamo įstatymai prieštarauja bet kokiai azartinių lošimų formai, o musulmonams, dalyvaujantiems kriptovaliutoje, patariama vengti spekuliacinės prekybos ilgalaikio laikymo naudai.

Be to, statymas, kai žetonai užrakinami norint uždirbti palūkanas, yra kita praktika, laikoma haram. Tokia veikla prieštarauja islamo principams, net jei suvokiama kriptovaliutų turto, pvz., Bitcoin, vertė ir trūkumas gali būti halal alternatyva.

3. Decentralizacija ir priežiūros trūkumas

Decentralizuotas kriptovaliutų pobūdis, kai jokia centrinė institucija nevaldo ir nereglamentuoja sandorių, kelia dar vieną konfliktą su šariato teise. Veiksmingas vyriausybių ar finansų įstaigų reguliavimas gali pakeisti suvokimą, kriptovaliutą traktuojant labiau kaip užsienio valiutas biržose. Tačiau su kriptovaliuta susijęs anonimiškumas ir priežiūros trūkumas palengvino neteisėtą veiklą, dar labiau apsunkindamas jos priėmimą.

4. Vertybės kūrimo dviprasmiškumas

Šariato reikalavimus atitinkanti verslo praktika reikalauja aiškumo kuriant turtą. Kriptovaliutoms šiuo atžvilgiu dažnai trūksta skaidrumo, todėl kyla abejonių dėl jų leistinumo. Nors tokios platformos kaip „Ethereum“ ir „Cardano“ atskleidė savo vertės kūrimo mechanizmus, pagal islamo įstatymus jų pasitikėjimas akcijų paketo įrodymo modeliais ir palūkanų kaupimu išlieka problemiškas.

Argumentai, patvirtinantys kriptovaliutų halal statusą

Kriptovaliutos yra įvairios, o jas ženklinant kaip haram nepastebima jų unikalių savybių. Daugelis nusistovėjusių kriptovaliutų vis labiau pripažįstamos kaip halal, kurios yra perspektyvus mokėjimo už prekes ir paslaugas būdas. Pavyzdžiui, Bitcoin, Ethereum, Litecoin, Binance Coin, Polkadot, Chainlink ir Monero. Šie žetonai gali atitikti islamo vertybes, ypač kai naudojami teisėtiems sandoriams, o ne spekuliaciniam pelnui.

Islamo mokslininkų perspektyvos dėl kriptovaliutų

Muftijus Muhammadas Abu-Bakaras, šariato patarėjas ir buvęs „Blossom Finance“ patarėjas, 2018 m. paskelbė Bitcoin leistinu pagal šariato įstatymus, todėl musulmonų bendruomenė išaugo kriptovaliutų investicijomis. Jis tvirtino, kad nors ir yra spekuliacinės, kriptovaliutos šiuo požiūriu niekuo nesiskiria nuo tradicinių valiutų.

Kiti mokslininkai, tokie kaip Ziyaad Mahomed iš HSBC Amanah Malaysia Bhd ir mufti Faraz Adam, taip pat palaiko kriptovaliutų leistinumą. Tačiau nesutariantys balsai, tokie kaip Shaykh Shawki Allam, Egipto didysis muftijus ir Shaykh Haitham Al Haddad, pabrėžia didelę kriptovaliutų riziką ir abejotiną patikimumą, nes mano, kad tai nesuderinama su islamo vertybėmis.

Kriptovaliutos vertinimo islamo kontekste gairės

Nustatyti, ar kriptovaliutos yra halal, ar haram, išlieka sudėtinga. Musulmonai, norintys naudotis kriptovaliuta, turėtų nuodugniai ištirti jos suderinamumą su islamo teise. Palankios galimybės gali apimti nusistovėjusias kriptovaliutas ir platformas, vengiant tokių praktikų kaip statymas ir ateities sandoriai. „CryptoChipy“ stengiasi pateikti edukacinių įžvalgų šia tema, tačiau skatina skaitytojus kreiptis patarimo į kvalifikuotus islamo finansų ekspertus.

Atsakomybės neigimas: Kriptovaliuta yra labai nepastovi ir gali būti tinkama ne visiems investuotojams. Niekada neinvestuokite pinigų, kurių negalite sau leisti prarasti. Čia pateikta informacija yra švietimo tikslais ir neturėtų būti laikoma finansine ar investicine konsultacija. Be to, „CryptoChipy“ nėra autoritetingas islamo finansų šaltinis, todėl skaitytojams patariama pasikonsultuoti su patikimais islamo mokslininkais.